Viešojo finansavimo gavimas suteikia mums didesnę galimybę ir toliau teikti jums aukštos kokybės turinį. Prašome mus paremti!
Viešojo finansavimo gavimas suteikia mums didesnę galimybę ir toliau teikti jums aukštos kokybės turinį. Prašome mus paremti!
Vartotojams perkant vis daugiau drabužių, sparčiai auga greitosios mados industrija, kurioje masiškai gaminami madingi drabužiai, naudojant pigią, išnaudojančią darbo jėgą ir aplinkai kenksmingus procesus.
Gaminant drabužius ir aprangą, į atmosferą išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išeikvojami vandens ištekliai, o į vandens kelius išmetami vėžį sukeliantys chemikalai, dažikliai, druskos ir sunkieji metalai.
JT Aplinkos apsaugos programos (UNEP) duomenimis, mados pramonė sukuria 20 % pasaulinių nuotekų ir 10 % pasaulinių anglies dioksido išmetimų, o tai yra daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir laivyba. Kiekvienas drabužių gamybos žingsnis kelia didžiulę naštą aplinkai.
CNN paaiškino, kad tokiems procesams kaip balinimas, minkštinimas ar drabužių atsparumo vandeniui ar raukšlėms didinimas reikalingi įvairūs cheminiai ir cheminiai audinio apdorojimo būdai.
Tačiau, remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos duomenimis, tekstilės dažymas yra didžiausia mados pramonės kaltininkė ir antras pagal dydį vandens taršos šaltinis pasaulyje.
Drabužių dažymas, siekiant išgauti ryškias spalvas ir apdailą, kas įprasta greitosios mados industrijoje, reikalauja daug vandens ir chemikalų, o galiausiai dažai išmetami į netoliese esančias upes ir ežerus.
Pasaulio bankas nustatė 72 toksiškas chemines medžiagas, kurios galiausiai pateks į vandens kelius dėl tekstilės dažymo. Nuotekų valymas retai reguliuojamas ar stebimas, o tai reiškia, kad mados prekių ženklai ir gamyklų savininkai elgiasi neatsakingai. Vandens tarša pakenkė vietos aplinkai tokiose drabužius gaminančiose šalyse kaip Bangladešas.
Bangladešas yra antras pagal dydį drabužių eksportuotojas pasaulyje, kurio drabužiai parduodami tūkstančiams parduotuvių Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Tačiau šalies vandens kelius jau daugelį metų teršia drabužių fabrikai, tekstilės fabrikai ir dažymo fabrikai.
Neseniai CNN paskelbtame straipsnyje atskleistas vandens taršos poveikis vietos gyventojams, gyvenantiems netoli didžiausio Bangladešo drabužių gamybos rajono. Gyventojai teigė, kad dabartinis vanduo yra „tamsiai juodas“ ir „jame nėra žuvų“.
„Vaikai čia susirgs“, – CNN sakė vyras, aiškindamas, kad jo du vaikai ir anūkas negalėjo gyventi su juo „dėl vandens“.
Vanduo, kuriame yra cheminių medžiagų, gali pražudyti augalus ir gyvūnus vandens keliuose ar šalia jų ir sunaikinti šių vietovių ekosistemų biologinę įvairovę. Dažančios cheminės medžiagos taip pat daro didelę įtaką žmonių sveikatai ir yra siejamos su vėžiu, virškinimo trakto problemomis ir odos dirginimu. Kai nuotekos naudojamos pasėliams laistyti ir užteršia daržoves bei vaisius, kenksmingos cheminės medžiagos patenka į maisto sistemą.
„Žmonės nedėvi pirštinių ar sandalų, jie basi, nedėvi kaukių ir naudoja pavojingas chemines medžiagas ar dažus perpildytose vietose. Jie tarsi prakaito fabrikai“, – CNN sakė Dakoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Agroho“ generalinis direktorius Ridwanul Haque.
Vartotojų ir tokių interesų grupių kaip „Agroho“ spaudimo veikiamos vyriausybės ir prekių ženklai siekia išvalyti vandens kelius ir reguliuoti dažymo vandens valymą. Pastaraisiais metais Kinija įdiegė aplinkos apsaugos politiką, skirtą kovai su tekstilės dažų tarša. Nors kai kuriose vietovėse vandens kokybė gerokai pagerėjo, vandens tarša vis dar yra opi problema visoje šalyje.
Apie 60 % drabužių sudėtyje yra poliesterio – sintetinio audinio, pagaminto iš iškastinio kuro. Remiantis „Greenpeace“ ataskaitomis, poliesterio, naudojamo drabužiuose, anglies dioksido išmetimas yra beveik tris kartus didesnis nei medvilnės.
Pakartotinai skalbiami sintetiniai drabužiai išskiria mikropluoštą (mikroplastiką), kuris galiausiai užteršia vandens telkinius ir niekada biologiškai nesuyra. 2017 m. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) ataskaitoje apskaičiuota, kad 35 % viso vandenyne esančio mikroplastiko yra iš sintetinių pluoštų, tokių kaip poliesteris. Mikropluoštą lengvai praryja jūros organizmai, jis patenka į žmonių maisto sistemą ir organizmą, jame gali būti kenksmingų bakterijų.
Visų pirma, greitoji mada padidino atliekų kiekį, nuolat pristatydama naujas žemos kokybės drabužių, kurie linkę plyšti ir plyšti, tendencijas. Praėjus vos keleriems metams po pagaminimo, vartotojai išmeta drabužius, kurie galiausiai patenka į deginimo krosnis arba sąvartynus. Pasak Ellen MacArthur fondo, kas sekundę drabužių prikrauta šiukšliavežė sudeginama arba išsiunčiama į sąvartyną.
Beveik 85 % tekstilės gaminių atsiduria sąvartynuose, o medžiagai suirti gali prireikti iki 200 metų. Tai ne tik didžiulis šių gaminių išteklių švaistymas, bet ir didesnė tarša, nes drabužiai deginami arba sąvartynuose išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Judėjimas link biologiškai skaidžios mados skatina aplinkai nekenksmingus dažus ir alternatyvius audinius, kurie gali suirti be šimtų metų.
2019 m. Jungtinės Tautos įkūrė Tvarios mados aljansą, skirtą koordinuoti tarptautines pastangas mažinti mados pramonės poveikį aplinkai.
„Yra daug puikių būdų įsigyti naujų drabužių neperkant naujų“, – WBUR sakė Carry Somers, „Fashion Revolution“ įkūrėja ir pasaulinių operacijų direktorė. „Galime samdyti. Galime nuomotis. Galime keistis. Arba galime investuoti į amatininkų pagamintus drabužius, kuriems pagaminti reikia laiko ir įgūdžių.“
Bendra greitosios mados industrijos transformacija gali padėti panaikinti darbo vietas, kuriose dirbama daug darbuotojų, ir išnaudotojišką darbo praktiką, pagerinti drabužių gamybos bendruomenių sveikatą ir aplinką bei palengvinti pasaulinę kovą su klimato kaita.
Skaitykite daugiau apie mados industrijos poveikį aplinkai ir kai kuriuos būdus jį sumažinti:
Pasirašykite šią peticiją ir reikalaukite, kad Jungtinės Valstijos priimtų įstatymą, draudžiantį visiems drabužių dizaineriams, gamintojams ir parduotuvėms deginti perteklines, neparduotas prekes!
Norėdami gauti daugiau kasdien skelbiamo turinio apie gyvūnus, žemę, gyvybę, veganišką maistą, sveikatą ir receptus, užsiprenumeruokite „Žaliosios planetos“ naujienlaiškį! Galiausiai, viešojo finansavimo gavimas suteikia mums didesnę galimybę ir toliau teikti jums aukštos kokybės turinį. Apsvarstykite galimybę mus paremti aukodami!
Ateities apskaitos sprendimai mados pramonei Mados pramonė yra labai jautri pramonės šaka, nes ji priklauso nuo visuomenės suvokimo. Visa jūsų veikla ir veiksmai, įskaitant finansų valdymą, bus mikrocenzūruojami. Nedidelės finansų valdymo ar apskaitos problemos gali susilpninti pelningą pasaulinį prekės ženklą. Štai kodėl „Rayvat Accounting“ teikia profesionalius ir individualius apskaitos sprendimus mados pramonei. Susisiekite su mumis dabar, jei norite individualiai pritaikytų, labai suasmenintų ir prieinamiausių apskaitos paslaugų mados pramonės verslininkams.
Įrašo laikas: 2021 m. birželio 22 d.